Tu sena, tu laisva, tu kalnuotoji Šiaurė,
Tu tyli, tu džiaugsmingai graži.
Pasitinku tave, nuostabiausioji žeme pasaulio,
Tavąją saulę, tavąjį dangų, tavąsias pievas žalias.
Tavąją saulę, tavąjį dangų, tavąsias pievas žalias.
Tu ilsiesi ant prisiminimų didžių senų dienų
Kuomet pagerbtasis tavo vardas sklandė virš pasaulio.
Žinau, kad tu esi, tu būsi ta, kuria buvai.
Taip, aš noriu gyventi, noriu mirti Šiaurėje.
Taip, aš noriu gyventi, noriu mirti Šiaurėje.
Nacionalinė Švedijos giesmė
Giesmės žodžius parašė Ričardas Dybekas (1844). Pirmą kartą daina kaip nacionalinis himnas panaudota 1890.
Du gamla, Du fria, Du fjällhöga nord Du tysta, Du glädjerika sköna! Jag hälsar Dig, vänaste land uppå jord, Din sol, Din himmel, Dina ängder gröna.
Du alter, du freier, du hoher Norden. Du stiller, du freudenreicher Schöner! Ich grüße dich, lieblichstes Land der Erde, Deine Sonne, deinen Himmel, deine grünen Wiesen.
You ancient, you free, you mountainous north You quiet, you joyful beauty! I greet you, loveliest land upon Earth, Your sun, your sky, your green landscapes.
Sa vana, vaba ja mõõtmatu Põhjamaa oma sõnatus ja karges ilus! Ma tervitan Sind, kauneim paik maa peal, tervitan Sinu päikest, taevast, aasu haljaid! Tervitan Sinu päikest, taevast, aasu haljaid!
Sä jylhä ja ponteva Pohjolanmaa, sä hiljainen riemun kehto parhain, sa armahin seutu, min kohdata saa. Maa kukkanurmein, koskein, tähtitarhain.
Þú gamla, þú frjálsa, þú fjallkrýnda fold þú fagra, þú gleðiríka væna! Ég heilsa þér ástkæra, ylhýra mold. Með akra þína, sól og skóga græna. Með akra þína, sól og skóga græna.
Du gamle, Du frie, Du bjergrige nord, Du tavse, Du muntre skønhed. Jeg hilser Dig, du dejligste land på jord, Din sol, Din himmel, Dine grønne enge. Din sol, Din himmel, Dine grønne enge.
Du gamle, Du frie, Du fjellhøye nord, Du stille, du livlige skjønnhet! Jeg hilser Deg, vakreste land på jord, Din sol, Din himmel, Dine grønne enger, Din sol, Din himmel, Dine grønne enger.